- išspingčioti
- 2 išspìngčioti intr. 1. Ml išsiskirstyti, išsisklaidyti, išsiblaškyti: Viščiokai po miežius išspìngčiojo Ds. | refl.: Išsispìngčiojo žmones pakampiais Dglš. Išsispìngčiojo žmonys per laukais (išsiskirstė į vienkiemius) Dglš. Mano vaikai kap žąsiukai išsispìngčiojo po pasaulį Rš. Jau jaunimas išsispìngčiojo iš kuokinės namo Ml. 2. OG315 išdvėsti. | refl.: Išsispìngčiojo visi ančiukai pavieni Dglš. \ spingčioti; išspingčioti; pasispingčioti; razsispingčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.